Dviratininkas Ramūnas Navardauskas, atstovaujantis JAV komandai „Cannondale“, praėjusią savaitę Portugalijoje dalyvavo 42-osiose penkių etapų lenktynėse „Volta ao Algarve“ (UCI kategorija 2.1). Trečiajame etape – 18 km asmeninėse lenktynėse laikui (ALL) – 28 metų Lietuvos čempionas užėmė dešimtą vietą.
Foto – Cannondale Pro Team
Nugalėjo šveicaras Fabianas Cancellara („Trek-Segafredo“). Pekino olimpinių žaidynių ir keturiskart pasaulio čempionas distanciją įveikė per 20 min. 57 sek. (vid. greitis – 51,551 km/h). Antras liko triskart pasaulio čempionas vokietis Tony Martinas („Etixx-Quick Step“, +5 sek.). Pirmą kartą šį sezoną pavienio starto lenktynėse dalyvavęs Lietuvos dviratininkas nugalėtojui pralaimėjo 55 sek.
Praėjusių metų pasaulio čempionato grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtojas R.Navardauskas su ldsf.lt lankytojais pasidalijo mintimis apie pavienio starto lenktynes, pasirodymą jose per varžybas Portugalijoje:
„Patirtį asmeninėms lenktynėms, būdamas dar mažas, ėmiau kaupti iš vyresnių. Matydavau, kaip jie apšilinėja, kaip pavargę grįžta iš varžybų. Kartą mano treneris Kęstutis Česaitis paprašė vyresnio dviratininko Andriaus Zaleskio mums papasakoti, kaip jis ruošiasi asmeninėms lenktynėms, kaip apšilinėja ir kaip važiuoja per varžybas. To pokalbio išrašas ilgai kabėjo mūsų bazės skelbimų lentoje. Tai buvo labai geras atspirties taškas. Vėliau mokiausi iš trenerių, draugų ir savo patirties. Kažkas prigijo, kažkas pasikeitė.
Startuoti tik asmeninėse lenktynėse laikui yra viena – gali iš anksto nusitaikyti ir išsikrauti kaip galima tiksliau, o važiuoti jose per daugiadienes lenktynes būna sudėtingiau. Jei ALL vyksta ne pirmą varžybų dieną, o vėliau, kai esi jau pavargęs, labai sunku pasakyti, ar galėsi važiuoti norimu pajėgumu, ar liksi įkaltas kaip stulpas.
„Volta ao Algarve“ ALL vyko po sunkaus antrojo etapo, kuriame stengiausi nuo vėjo pridengti mūsų lyderį. Tai kainavo jėgų. Antroje etapo dalyje, kai teko kilti į kalnus, atsilikau nuo pagrindinės grupės ir toliau lenktyniauti nebebuvo prasmės. ALL dienos rytą mano savijauta buvo nekokia – skaudėjo kojos, atrodė, kad pulsuoja visas kūnas. Nebuvo jokio noro keltis iš lovos, o juo labiau minti dviračio pedalus.
Pusryčiavome nuo devintos valandos. Reikėjo sočiai pavalgyti, nes iki lenktynių buvo likusios daugiau nei keturios valandos. Kai išvykome apžiūrėti trasos, savijauta dar nebuvo pagerėjusi. O iki mano starto (13.52 val.) buvo likę tik pustrečios valandos. Apvažiavome trasą (18 km). Pirmieji penki kilometrai – posūkis po posūkio bei smarkiai pristabdantys vėjo gūsiai. Tą atkarpą pravažiavome du kartus, bet visų posūkių vis tiek neįsiminiau. Kita trasos dalis labai paprasta, „lietuviška“ – atviru lauku pirmyn ir atgal. Vėjas – permainingas: reikės laikyti vairą smarkiai įsikibus.
Išbandę trasą, grįžome į autobusą, kuris jau tampa antraisiais namais. Persirengiau, užkandau, išgėriau kavos (autobuse turime kavos aparatą) ir išėjau apšilti ant staklių. Mano apšilimas labai paprastas – tik 35 minutės mynimo. Dešimt minučių pasilieku atsargai, kad laiku spėčiau į startą. Beje, artėjant jam, pamiršau užsisegti šalmo diržą. Tą padariau tik likus penkioms sekundėms iki išvažiavimo į trasą. Labai aplaidu, bet kam gi nepasitaiko.
Ir štai – startas. Posūkių apžiūrėjimas tikrai padėjo. Visus išsukau daug greičiau nei per treniruotę. Žinojau, kur reikia stabdyti, o kur ne. Be galo naudingas buvo radijo ryšys su komandos sporto direktoriumi Andreasu Klieru, kuris pasakojo apie kiekvieną posūkį kaip ralyje šturmanas vairuotojui. Visi penki kilometrai su įvairiais posūkiais praėjo be vargo. Tada atėjo dvylikos kilometrų tiesioji. Įsikibau į vairą, susilenkiau, kiek tik galėjau, o galvoje buvo tik viena – sukti, sukti, sukti. Važiavau kaip didelis sunkvežimis – į kalną mažindamas pavarą, o nuo kalno didindamas. Greitis kito nuo 40 iki 65 km/h. Nemaloniausia dalis buvo paskutinieji 800 metrų – portugališkas brukas. Kai esi jau pavargęs, labai sunku tvirtai laikyti vairą, krato ne tik į pagalvėlę atremtas alkūnes, bet ir galvą – vaizdas liejasi, nors važiuoji tik 40 km/h greičiu.
Tai tokia mano „Volta ao Algarve“ ALL istorija. Nelaimėjau, bet pasimėgavau. Džiaugiuosi patekęs į dešimtuką, ypač kai jo viršuje – Fabianas Cancellara ir Tony Martinas. Dėkoju skaičiusiems. Tikiuosi, kad mano istorija patiko ir buvo įdomi. Iki kito karto!“