Skip to content Skip to sidebar Skip to footer

Dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras: „Jei savo darbo nemylėtum, tai nieko nepasiektum“

Rugsėjo 18-ąją, antradienį, Vilniuje, Valdovų rūmuose, paminėta Seulo olimpinių žaidynių 30 metų sukaktis bei apdovanoti masiškiausio šalyje sporto renginio – Lietuvos mokyklų žaidynių (LMŽ) – nugalėtojai. Renginyje atminimo medalis įteiktas ir dukart Seulo olimpinių žaidynių dviračių treko čempionui Gintautui Umarui.

Raimundas Udrakis, Gintautas Umaras, Romas Ubartas ir Laimutė Baikauskaitė. 

1988 metų rugsėjo 17 – spalio 2 dienomis vykusiose Seulo olimpinėse žaidynėse medalius iškovojo trys Lietuvos dviratininkai, atstovavę Sovietų Sąjungai. G. Umaras laimėjo 4 km asmenines persekiojimo lenktynes, o su Artūru Kaspučiu bei rusais Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu triumfavo 4 km komandų persekiojimo lenktynėse. Jose dalyvavo ir G. Umaro jaunesnysis brolis Mindaugas. Jis važiavo tik ketvirtfinalyje, todėl medalis jam nebuvo įteiktas. Pagal varžybų nuostatus apdovanojimus gavo tik finale važiavę dviratininkai.

Laima Zilporytė moterų dviračių plento grupinėse lenktynėse pelnė bronzos medalį.

Iš Seulo vasaros olimpinių žaidynių medalius parsivežė net 14 lietuvių.

Raimundas Udrakis, Gintautas Umaras, Romas Ubartas, Laimutė Baikauskaitė ir Daina Gudzinevičiūtė. 

G. Umarui labiau įsiminė ne laimėjimai, o didžiulis darbas siekiant jų. „Parsinešti Kalėdų eglutę į namus ir ją puošti yra smagiau nei valgyti kalėdinį pyragą. Taip ir visas pasirengimas olimpiniams startams man „kvepėjo“ labiau. Jei savo darbo nemylėtum, tai nieko nepasiektum“, – pažymėjo dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas bei daugkartinis pasaulio rekordininkas.

Gintautas Umaras. 

G. Umaras prisiminė, kad olimpinėse žaidynėse slėgė didžiulė atsakomybė. „Sovietų Sąjungos čempionate buvome trys 1987 metų pasaulio asmeninių persekiojimo lenktynių prizininkai, o kovėmės tik dėl vieno kelialapio į olimpines žaidynes. Žinoma, buvome nuskriausti – šaliai rungtyje galėjo atstovauti tik vienas dviratininkas. O iš Seulo tikriausiai būtumėme parvežę visus tris medalius. – sakė G. Umaras. – Artėjant olimpiniams startams buvo sudėtinga: nervus gadino ilgokas laukimas, slėgė mintys, kad būtinai turi padaryti tai, ko iš tavęs visi tikisi. Reikėjo tvardytis, kovoti su tuo. Daug lengviau, kai nesi favoritas ir startuoji su mintimi „kaip gausis, taip gausis“. Per Londono olimpines žaidynes labai žavėjausi plaukike Rūta Meilutyte. Ji buvo būtent tokioje pozicijoje. O kai jau turi svarių pergalių, tai iš tavęs daug ir tikimasi. Tai – didelė našta. Kalbant apie komandą, galbūt šiek tiek trūko susivažiavimo. Bet mums pasisekė, kad tuo metu gerai jautėmės ir buvome tam darbui pasirengę. Turėjome geriausią komandą ir atitinkamą medalį gavome.“

G. Umaras tikisi, kad Lietuvos dviratininkai ateityje dar sužibės tarptautinėse arenose. „Dviračių sporte reikia dešimties metų darbo, kad galėtum stoti į pirmąjį rimtą startą. Būtinas nuoseklumas, darbo kokybė ir geras valdymas, kuris suteiktų visas galimybes geriausiems. Šiuo metu turime neblogų dviračių treko atstovų. Labai džiaugčiausi, jei mūsų plento dviratininkų pavardės vėl skambėtų taip, kaip neseniai skambėjo R. Navardausko pavardė. Ateis laikas. Tik reikia vilties, palaikymo ir pastangų“, – teigė G. Umaras, vienintelis lietuvis, vienose olimpinėse žaidynėse dukart tapęs čempionu.

Informacijos ir nuotraukų autorius – Tomas Gaubys