Praėjusiais metais Lietuvoje dukart viešėjęs Europos dviračių sporto sąjungos (UEC) prezidentas italas Enrico Della Casa mano, kad Lietuva jau netolimoje ateityje galėtų surengti Europos jaunių ir jaunimo treko čempionatą. UEC vadovas pažymėjo, jog trekas Panevėžyje puikiai tinka renginiams, o vietos varžybų organizatoriai turi sukaupę pakankamai patirties rengiant dideles varžybas.
E. Della Casa Lietuvoje lankėsi praėjusią liepą, kuomet buvo svarstoma dėl Europos treko čempionato perkėlimo iš Minsko, ir lapkričio pabaigoje, kai Panevėžyje vyko Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) treko Čempionų lygos varžybų etapas. Prieš tai Lietuvoje jis lankėsi tik 2012 metais per Europos treko čempionatą. E. Della Casa UEC prezidentu buvo išrinktas praėjusių metų kovą.
Kaip pasikeitė Lietuva, Jūsų vertinimu, per beveik dešimtmetį? – paklausėme UEC prezidento.
Buvau labai nustebęs, kai pamačiau gerokai pasikeitusį Vilnių. Iš to galima spręsti apie buvusį ir dabartinį Lietuvos ekonomikos augimą.
Gana ilgą laiką dirbate dviračių sporte: daug metų ėjote UEC generalinio sekretoriaus pareigas, o beveik prieš metus buvote išrinktas UEC prezidentu. Gal galite trumpai papasakoti apie savo kelią dviračių sporte iki darbo UEC?
Buvau regioninio lygio treko ir plento dviratininkas, pasižymėjęs vos keliais rezultatais. Vėliau turėjau galimybę daugiau nei 4 metus dirbti UCI, o paskui daugiau nei 10 metų – Italijos dviračių sporto federacijoje. Be to, rūpinausi Italijos nacionalinių plento ir treko rinktinių logistikos klausimais pasaulio, Europos čempionatuose bei trejose olimpinėse žaidynėse (Atėnų, Pekino ir Londono).
Esate iš didelės šalies – Italijos, turinčios gilias dviračių sporto tradicijas. Kokia UEC ir jos vadovo politika dviračių sportą vystančių mažesnių šalių atžvilgiu?
UEC, kaip ir daugelis nacionalinių federacijų, skatina jaunimui skirtų renginių organizavimą, kad dviračių sporto populiarumas žingsnis po žingsnio didėtų tarp visų 50 Europos nacionalinių federacijų. Be to, masinių renginių organizavimas skatina kiekvieną vyriausybę skirti daugiau dėmesio dviračių judėjimo kultūrai.
Pandemija padarė nemažą įtaką žmonių požiūriui į aktyvią gyvenseną. Užsidarius sporto klubams labai daug sporto mylėtojų kaip laisvalaikio ir sporto priemonę pasirinko dviračius. Kiek, Jūsų nuomone, tai gali prisidėti prie dviračių sporto pupuliarumo?
Visiškai sutinku, kad dėl pandemijos daug žmonių sėdo ant dviračių. Iš tikrųjų tai labai svarbus momentas ir puiki galimybė pritraukti kuo daugiau vaikų į mūsų sportą. Todėl būtina organizuoti renginius jaunimui, kad kuo daugiau vaikų taptų dviratininkais.
Mūsų treko žvaigždė Simona Krupeckaitė palieka profesionalųjį sportą. Mes ja didžiavomės daugelį metų, deja, kas galėtų tinkamai užimtų jos vietą treke šiandien neturime. Laukia ilgas kelias naujų talentų paieškoje. Kaip pavyksta kitoms šalims nuolat turėti aukščiausio lygio sportininkų?
Atrasti naujų talentų galėsime tik organizuodami kuo daugiau renginių jaunimui ir priimdami ilgalaikius sporto šakos plėtros planus, tačiau pabrėžiu, kad paprastai tam reikia mažiausiai 10 metų. Didžioji Britanija 1994 m. pastatė uždarą Mančesterio velodromą ir 2000 bei 2004 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo medalių. Portugalija surengė keturis iš eilės Europos jaunių ir jaunimo treko čempionatus ir po kelerių metų pradėjo rinkti medalius Europos, o vėliau ir pasaulio čempionatuose. Be to, kai kurie Portugalijos dviratininkai pasirašė sutartis su UCI aukščiausiojo diviziono komandomis.
Kokį įspūdį Jums paliko UCI treko Čempionų lygos varžybos, kurių vienas etapų vyko Panevėžyje?
Šios varžybos buvo sėkmingos. Tai rodo žiūrovų skaičiai. Patrauklumo varžyboms suteikė kompanijos „Discovery“ sprendimai, taikant naujausias technologijas. Dviračių trekui reikia tokių naujų ir šviežių įdėjų, kad į šią sporto šaką pritrauktume vaikus.
Kada galime tikėtis Panevėžyje vėl sulaukti aukščiausio rango treko varžybų?
Panevėžio velodromas yra puikus, o vietos varžybų organizatoriai turi sukaupę pakankamai patirties rengiant dideles varžybas, todėl šis trekas gali turėti šviesią ateitį. Tik Panevėžio trekui reikėtų tinkamos laiko matavimo sistemos. Tada jau būtų galima planuoti surengti Europos jaunių ir jaunimo treko čempionatą.
Kokios Europos šalys pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą vystant dviračių sportą?
Nelengva atsakyti į šį klausimą, nes kai kurios šalys nusprendė investuoti į dviračių treką (pvz., Portugalija), o kitos – į kalnų dviračių sportą (pvz., Islandija). Apskritai sakyčiau, kad pritraukti daugiau jaunimo į dviračių sportą padėtų MTB ir BMX disciplinų vystymas.
Kokios didžiausios problemos, be pandemijos, su kuriomis susiduria dviračių sporto federacijos?
Šis klausimas taip pat nėra lengvas. Pavyzdžiui, Italijoje pagrindinė problema susijusi su tuo, kad vis sunkiau uždaryti kelius dviračių renginiams.
Jūsų iniciatyva pradėtos UEC derybos su viena iš TV kompanijų. Kokia būtų šio kontrakto nauda dviračių sportui ir konkrečiai federacijoms?
Deramės su Europos transliuotojų sąjunga (EBU) dėl ilgalaikio kontrakto. Tai turėtų padėti UEC lengviau rasti varžybų organizatorius ir užtikrinti nacionalinių federacijų matomumą.