Dviračių treko varžybose sportininkai lenktyniauja dengtuose arba atviruose velodromuose, naudodami stabdžių neturinčius specialios konstrukcijos treko dviračius. Kiekviename velodrome įrengtas kreivės formos takas su kieta danga, dažniausiai sudarytas iš dviejų tiesių atkarpų, sujungtų viražais. Standartinis dviračių treko ilgis – 250 m. Dviračių treko rungtys skirstomos į sprinto (sprintas, komandų sprintas, keirinas, asmeninės lenktynės laikui) ir ištvermės (asmeninės ir komandų persekiojimo lenktynės, skrečas, grupinės lenktynės dėl taškų, eliminavimas, omniumas, medisonas) rungtis.

Seulo olimpinų žaidynių (1988 m.) dviračių treko vyrų komandų persekiojimo lenktynėse Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis iškovojo aukso medalius. G. Umaras olimpiniu čempionu tapo ir asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Simona Krupeckaitė du kartus tapo pasaulio dviračių treko čempione (2009 m. – 500 m; 2010 m. – keirinas).