Ž. Savickas: „Baltic Chain Tour“ lenktynėse pabandysiu susigrąžinti prarastas sekundes
2014-08-21

Žydrūnas SavickasTrečiadienį Vilniaus Katedros aikštėje startavo pirmas daugiadienių dviratininkų lenktynių „Baltic Chain Tour“ etapas. 184,5 km distanciją iš Vilniaus į Panevėžį greičiausiai įveikė ukrainietis Michailas Kononenka („Kolls“), trasoje užtrukęs 3 val. 50 min ir 55 sek. Nuo jo 17 sek. atsiliko lietuvis Žydrūnas Savickas, kuris finišo liniją kirto 12-as.

Jau pirmame etape visus įvykius sujaukė lenktynių organizatorių ir teisėjų klaida. Po kurios pagrindinė grupė 94 kilometre nusuko ne tuo keliu, o laiko tarpas tarp pirmaujančios grupės, kurioje buvo 14-a dviratininkų, ir pagrindinės grupės išaugo nuo pusantros iki daugiau nei penkių minučių.

Pagrindinė grupė grįžusi į trasą sumažino lenktynių tempą ir laukė teisėjų sprendimo. Bet teisėjai nebandė dirbtinai sureguliuoti lenktynių eigos ir ją grąžinti į buvusią situaciją. O lyderiai ir toliau važiavo pavėjui ir atstumas tik didėjo.

Po pirmos dienos etapo 11-ai iš 19-kos komandų kova dėl bendros įskaitos jau baigėsi, o komandų įskaitoje turbūt jau niekas nepavys „Kolls“ komandos, kuri vienintelė pabėgėlių grupėje turėjo tris savo narius.

Ž. Savickas buvo vienintelis lietuvis, kuris finišą pasiekė su lyderių grupe ir išsaugojo realius šansus kovoti dėl bendros įskaitos nugalėtojo vardo. Po etapo lietuvis pasidalino mintimis apie lenktynių planą, eigą ir tai, ko galima laukti kituose etapuose.

– Kokias užduotis prieš pirmą etapą kėlė treneris Artūras Kasputis?

– Turėjome visada būti priekyje, nepražiopsoti didelių pabėgimų. Vėliau laukti ir išnaudoti šoninį vėją atviresnėse vietose arba patiems kažkiek užtraukti ir pabarstyti grupę. Iš dalies planas pavyko ir aš nuo pradžių atsidūriau pabėgėlių grupėje.

Pradžioje grupėje buvo sudėtinga situacija, kelis kartus buvome pabirę, bet kitos komandos greitai užtaisė skyles. Vėliau vėl visi susibūrėme į didesnę grupę, o tuomet po belgo atakos aš šokau paskui jį, už manęs dar keli žmonės. Vėliau pasivijome priekyje buvusius keturis lyderius ir visi 14-a važiavome iki pat finišo.

– Jei visa darni grupė būtų Panevėžį pasiekusi kartu, visas viltis būtumėte dėję į Aidį Kruopį?

– Taip, jei visa grupė būtų pasiekusi finišą, būtume dirbę dėl A. Kruopio. Iš dalies tas scenarijus buvo pradėjęs pildytis. Treneris man pranešė, kad pagrindinė grupė artėja ir aš tada nustojau dirbti pabėgėlių grupėje ir laukiau komandos draugų, kiti dviratininkai toliau tempo nemažino. Bet tuomet grupė buvo nuvesta ne ten ir planas B neišsipildė.

– Kada grupė sužinojo, kad besivejantys nusuko ne ten?

– Man treneris pranešė, kažkur 15 km nuo to posūkio. Vėliau privažiavo teisėjas pasakė, kad grupė nusuko ne ten, bet neaišku koks bus teisėjų sprendimas. Visą tą laiką aš nedirbau, vėliau sužinojau, kad persvarą buvo daugiau nei šešios minutės ir toliau augo, o iki finišo buvo likę kiek daugiau nei 70 km. Tuomet supratome, kad taip ir nuvažiuosime iki finišo.

– Įvažiavus į miestą, laukė dar keturi ratai. Kokius planus dėliojai tada?

– Galvojau svarbiausi įvykiai prasidės paskutiniame rate, bet prieš paskutinio tarpinio finišo kalniuką Panevėžyje, kažkas atakavo, kiti leidosi paskui ir prasidėjo. Galiausiai pabėgo trys dviratininkai. Man vėliau pavyko juos pasivyti. Bet tada sustojome ir likę mus pasivijo. Tada į ataką šoko ukrainietis, aš dar bandžiau važiuoti paskui, bet jau buvau kiek išsikvėpęs po paskutinės atakos. Bet bandžiau išlaikyti trumpą atstumą, kad mūsų grupelė neatsiliktų. Bet pabaigoje, ukrainietis vis tiek nuvažiavo vienas.

– Ketvirtadienį laukia vienas sudėtingesnių etapų iš Rygos į Siguldą. Kokie planai antrame etape?

– Dėl bendros įskaitos dabar kovoja 14-a dviratininkų, iš jų trys Ukrainos „Kolss“ komandos nariai. Laukia sudėtingas etapas, o be to labai daug kas priklausys nuo to ar visi spėjo atgauti jėgas. Trečiadienį devynios komandos neturėjo savo narių pabėgėlių grupėje, visi jie bandys kovoti, todėl visiškai neaišku kokia bus situacija.

Etapas man palankus, pabaigoje laukia aštrus kalniukas, bet iki to laukia daugiau nei 100 km lygumos, tad iki to kalno dar reikia atvažiuoti. Žinoma, jei kalną pasieks grupė dideliu greičiu, pusę kalniuko įveiksime iš eigos, vėliau reikės jėgos. Bet gali užtekti ir kelių sekundžių persvaros, o pridėjus „bonuso“ sekundes, visada galima žaisti, bet taip lygiai galima ir pralošti.

– Žvelgiant į dabartinę situaciją, komandos nariai nebandys tavęs „atvežti“ iki Siguldos kalno?

– Na taip, tai bus ne A. Kruopio etapas, o aš kovoju dėl bendros įskaitos todėl, manau komanda mane pasaugos. Tikiuosi išsaugoti jėgas, bandyti kovoti ir susigrąžinti prarastas sekundes. Neatmeskime ir pabėgimo varianto, bet viskas priklausys nuo situacijos. Ukrainiečiai dabar aiškiai pirmauja, todėl galima bandyti ir kažką taktiškai strateguoti. Prieš pirmą etapą aiškių lyderių nebuvo, o nuo dabar situacija keičiasi.

Ketvirtos „Baltic Chain Tour“ lenktynės finišuos rugpjūčio 24 dieną Estijos sostinės Taline. Iki to dar laukia Rygos – Siguldos, Valmieros – Parnu, Parnu – Vijandžio ir Viljandžio – Talino etapai.