Moterų dviračių sporto populiarumas kasmet didėja, visgi iššūkių dar nemažai. Lietuva savo laiku išugdė daugybę talentingų dviratininkių, pasiekusių aukščiausių rezultatų tarptautinėje arenoje, o ir šiandien lietuvės įrodo – ši erdvė priklauso ir moterims. Kiekviena jų turi savitą kelią, patirtį ir iššūkius, tačiau visų bendras troškimas – siekti aukščiausių rezultatų, mėgautis laisve, stiprybe ir įkvėpti kitus. Ką reiškia būti moterimi dviračių sporte? Apie tai kalbamės su ryškiausiomis Lietuvos dviratininkėmis.
Ką tau reiškia būti moterimi dviračių sporte?
Olivija Baleišytė: „Būti profesionalia sportininke bet kuriame sporte reiškia daug. Profesionalios sportininkės turi įveikti tokias treniruotes, kurių net ne kiekvienas vyras atlaikytų. Yra moterų, kurios prisibijo to jausmo, kai kažką reikia atlikti maksimaliomis fizinėmis pastangomis, o mane tai „veža“. Dievinu tą būsena, kai galiu jaustis stipri, o profesionalus sportas man būtent tą ir suteikia“.
Katažina Sosna-Pinelė: „Būdama profesionaliame MTB maratono dviračių sporte jaučiuosi kaip žuvis vandenyje – jaučiuosi pati savimi, neturiu užsidėti jokios kaukės“.
Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė: „Dviračiai lydi mane jau nuo dvylikos metų, man šis sportas yra apie laisvę, energiją, pasaulėžiūrą, aktyvų laisvalaikį. Būti moterimi dviračių sporte man reiškia rodyti pavyzdį kitoms ir paraginti išdrįsti būti aktyvioms, drąsioms, stiprioms, gražioms, kelti sau iššūkius ir juos įveikti. Džiugu, kad vis daugiau dviratininkių mėgėjų pradeda minti dviratį ir sparčiai tobulėja, leidžia sau mėgautis mynimu ir rodyti pavyzdį kitoms, kad iš tiesų įmanoma suderinti labai daug dalykų“.
Inga Paplauskė: „Niekad nesusimąstai apie tai, kol neatvažiuoji į dviračių lenktynes, kuriose moterų dalyvių skaičius yra 5 proc. Tada kyla klausimų „tai kodėl?“, „nagi, pamėginkite ir jūs!“. Taip yra ir triatlone, tad norisi organizuoti moterų dviračių treniruotes, padrąsinti jas. Galbūt kai kurioms moterims yra jaukiau pradėti minti moterų būryje. Iš tiesų labai norėtųsi didinti šį moterų dalyvių procentą“.
Simona Krupeckaitė: „Man dviračių sportas niekada neatrodė kaip labiau tinkamas vyrams, kad tai vyriška ar per sunku – man pačiai jis puikiai tiko. Sakyčiau, viena vertus, mums pasisekė jau vien dėl to, kad konkurencijos moterų sporte yra mažiau nei vyrų, tad ir didesnė tikimybė aukštai iškilti. Aš turėjau labai gerą palaikymo komandą, tarp kurių, beje, daugiausiai buvo vyrai – tai iškalbingas faktas“.
Miglė Lendel: „Tai didžiulis iššūkis ir atsakomybė, bet kartu ir neįtikėtinas jausmas, kai gali varžytis aukščiausiame lygyje. Dviračių sportas reikalauja disciplinos, atsidavimo ir nuolatinio tobulėjimo, todėl kiekviena pergalė ar pasiektas rezultatas atperka įdėtą darbą. Man tai gyvenimo būdas, kuriame kiekviena diena – tai naujas išbandymas ir nauja galimybė tapti geresne sportininke“.
Koks tau, kaip moteriai, buvo tavo didžiausias iššūkis, siekiant pripažinimo dviračių sporte?
Olivija Baleišytė: „Nuo seno dviračių sportas buvo labiau priskiriamas vyrams, tik ne per seniausiai atsirado vis daugiau varžybų moterims, pvz., „Tour de France Femmes“ pirmą kart įvyko tik 2022 metais, nors vyrai čia varžosi jau nuo 1903 metų! Nors moterų dviračių sportas paskutiniais metais stipriai pasistūmėjo į priekį ir judame gera linkme, iššūkių netrūksta: komercinėse varžybose moterų piniginiai prizai kartais būna net 10 kartų mažesni nei vyrų, o live transliacijos neretai visai neegzistuoja. Tai, manau, yra didžiausia spraga moterims siekiant pripažinimo šiame sporte. Juk plaukikėms ar bėgikėms nėra mažinami piniginiai prizai, varžybų ar live transliacijų kiekis vien dėl to, kad jos yra lėtesnės už vyrus. Tad dviračių sporte siekiame to paties!“
Katažina Sosna-Pinelė: „Kalbėdama apie iššūkius visada prisimenu tą jausmą, kai važiuoji varžybas ir nuolat girdi, kaip tavo vardą skanduoją žmonės – tada pats faktas, kad vyrai dominuoja, net neateina į galvą“.
Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė: „Kai aš pradėjau sportuoti, į dviračius ateidavo daugiau merginų nei vaikinų, turėjome pakankamai tvirtą dviračių bazę ir gerus trenerius, kurie padėjo siekti rezultatų ir išeiti į užsienio komandas. Tad šiuo atveju, merginoms gal net lengviau. O man pačiai karjeros pradžioje didelis iššūkis buvo tėvų nenoras, kad sportuočiau, jie baiminosi mano traumų, kritimų. Iš tiesų ir buvo visko, bet mano užsispyrimas ir svajonės leido nepasiduoti ir judėti toliau“.
Inga Paplauskė: „Pirmosios sporto šakos, kurias sportavau, buvo toli nuo dviračio – plaukimas bei šiuolaikinė penkiakovė – tad sunku pasakyti ir apie iššūkius, nes jau pats dviračio minimas man buvo ir kartais tebėra iššūkis (šypsosi). Kai jau baigus visus sportus, baigus mokslus, gimus vaikui, nusprendžiau išmėginti triatlono sporto šaką, tada supratau, kad visiškai nesuprantu dviračių sporto, nežinau, kaip minti, kaip būti greitesnei. Tad nuo 2019 metų dirbu su treneriu. Pirmas prašymas jam buvo padėti pamilti dviratį.
Tad į tai ir buvau susikoncentravus. O visa kita atėjo palaipsniui. Kai pradėjau treniruotis tiek daug minančių moterų, kiek vyrų, nebuvo, tad ir treniruotes mindavau viena, o varžybose nedažnai būdavo galimybė palenktyniauti, važiuoti kartu su daugiau merginų. Dabar ši situacija stipriai keičiasi ir tai labai smagu. Visgi sakyčiau, kad man pamėgti dviračių sportą netrukdė tai, jog jame mažai moterų. Visada yra stipresnių, silpnesnių žmonių, su kuriais gali drauge minti tiek treniruotėse, tiek varžybose. Ir šiai dienai yra tiek vyrų, su kuriais galėčiau treniruotis, tiek ir merginų, su kuriomis man būtų sunku“.
Simona Krupeckaitė: „Nors, atrodytų, kad moterims yra lengviau įkopti į viršūnes dėl mažesnės konkurencijos, tačiau moterų vertinimas, ypač dviračių treke, kol kas tikrai menkas: sunku rasti rėmėjų, didžiuliu iššūkiu moterims sportininkėms tampa šeimos planavimas, nes tada turi aukoti sportą, o grįžti, bent jau man, buvo velniškai sunku“.
Miglė Lendel: „Didžiausias iššūkis – išlikti kantriai ir užsispyrusiai, net kai rezultatai neateina taip greitai, kaip norėtųsi. Dviračių sporte progresas reikalauja laiko, o kiekvienas naujas etapas kelia vis didesnius reikalavimus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Buvo momentų, kai reikėjo išmokti valdyti spaudimą, išlikti motyvuotai net po nesėkmingų varžybų ar sunkesnių treniruočių ciklų. Tačiau būtent šie sunkumai padeda tapti stipresne sportininke ir išsikovoti vietą tarp geriausiųjų“.
Ko palinkėtum jaunoms merginoms, svajojančioms apie karjerą dviračių sporte?
Olivija Baleišytė: „Palinkėčiau nebijoti. Nebijoti pabandyti, pradėti ir daryti. Taip pat noriu paraginti merginas nebijoti kalbėti su kitomis merginomis klausimais, kuriuos supranta tik moterys, mes turime palaikyti ir padėti vienai kitai. Be to, nebijoti pasisakyti treneriui jeigu šiandien blogai jautiesi. Kaip bebūtų, moterų kūnas veikia visiškai kitaip nei vyrų, todėl turime labai gerai į save įsiklausyti ir savimi rūpintis“.
Katažina Sosna: „Jaunoms mergaitėms linkiu niekada nepalūžti, atrasti laisvės jausmą minant ir mėgautis tuo, ką daro – rezultatai tikrai ateis“.
Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė: „Palinkėčiau mėgautis tuo, ką darai, nepasiduoti net tada, kai jau atrodys, kad per sunku. Kaip man sakydavo treneris – stipriausiems, daugiausiai išbandymų“.
Inga Paplauskė: „Man atrodo, kad svarbiausia yra mėgautis procesu, rasti tai, kas tau patinka. Gali patikti laimėti, gali patikti būti stipriai, gali patikti leisti laiką su bendraminčiais, gali patikti ieškoti savo ribų. Svarbu, kad TAU tai patiktų. Tada nevargins procesas, nesijausi kažką aukojanti. Ir dar svarbu pagarba varžovui bei sąžiningas elgesys – šie dalykai atsipirks visada“.
Simona Krupeckaitė: „Jaunoms merginoms palinkėčiau ryžto, tvirtumo ir jei tikrai žinai, ko nori, tai anksčiau ar vėliau tikrai pavyks“.
Miglė Lendel: „Kantrybės ir užsispyrimo! Dviračių sportas nėra lengvas kelias – bus ir sunkių dienų, ir abejonių, bet jei tikrai mylite šį sportą, verta stengtis. Svarbiausia – pasitikėti procesu, turėti aiškų tikslą ir apsupti save žmonėmis, kurie tiki jumis. Ir, žinoma, mėgautis kiekviena akimirka trasoje“.
Nuotr. Tomas Gaubys
Katažina Sosna-Pinelė nuotr. Torpado Kenda FSA Factory
Šalia Kopenhagos įsikūrusiame Balerupe (Danija) trečiadienį, spalio 16-ąją, prasidėjo 121-asis pasaulio dviračių treko čempionatas. Pirmoji iš keturių lietuvių startavusi Olivija Baleišytė neolimpinėje skrečo rungtyje iškovojo aštuntą vietą. Tai – trečias geriausias trenerio Dmitrijaus Leopoldo auklėtinės pasiekimas šioje rungtyje pasaulio pirmenybėse.
Pasaulio čempionės titulą pirmą kartą iškovojo olandė Lorena Wiebes. 2022 ir šių metų Europos plento ir 2023 m. Europos gravel čempionė 10 km (40 ratų) nuvažiavo per 12 min. 2 min. (vid. greitis – 49,861 km/h). Sidabro medalį pelnė čempionė titulą gynusi amerikietė Jennifer Valente, o bronzos – Naujosios Zelandijos atstovė Ally Wollaston. 2021 ir 2022 m. pasaulio bei 2020 m. Europos čempionė italė Martina Fidanza liko ketvirta.
O. Baleišytė, likus kiek mažiau nei dviem ratams, išsiveržė į pirmą poziciją, tačiau joje išsilaikė apie 230 metrų. Paskutiniame rate Oliviją aplenkė septynios varžovės.
Skrečo rungtyje dalyvavo 24 dviratininkės iš tiek pat šalių. Aštuntą kartą pasaulio čempionate dalyvaujanti O. Baleišytė 2019 ir 2020 m. pasaulio pirmenybių skrečo rungtyje buvo šešta. Olivija šioje rungtyje pasaulio čempionatuose dar yra užėmusi 10-ą, 13-ą, 14-ą ir 23-ią vietas. O. Baleišytė pasaulio pirmenybėse aukščiau aštuntos vietos yra pakilusi keturis kartus.
Ketvirtadienį O. Baleišytė dalyvaus eliminavime, kuris prasidės 20.57 val. (Lietuvos laiku). 15.00 val. prasidėsiančiame vyrų keirino I etape dalyvaus Vasilijus Lendel, o nuo 15.24 val. vyksiančioje moterų sprinto kvalifikacijoje pasirodys Miglė Lendel.
Penkias dienas truksiančiose varžybose dalyvaus per 350 sportininkų iš 40 šalių. Iš viso bus išdalinti 22 medalių komplektai.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Foto: Gediminas Bagdonas
Paryžiaus olimpinių žaidynių dviračių treko omniume Olivija Baleišytė sekmadienį, rugpjūčio 11-ąją, iškovojo 11 vietą. 25 metų panevėžietė keturiose rungtyse surinko 80 taškų. Trenerio Dmitrijaus Leopoldo auklėtiną nuo aštunto vietos skyrė 22 taškai.
Olimpinį auksą antrą kartą iškovojo amerikietė Jennifer Valente (144 tšk.). Antra buvo pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė lenkė Daria Pikulik (131 tšk.), o trečia – Naujosios Zelandijos atstovė Ally Wollaston (125 tšk.).
O. Baleišytė skreče buvo septinta, o tempo lenktynėse – 14-a. Po dviejų rungčių Olivija buvo klasifikuota dešimta. Lietuvos dviratininkė eliminavimo rungtyje buvo 13-a ir bendrojoje įskaitoje nukrito į 12-ą vietą (58 tšk.). Paskutinėje rungtyje – 80 ratų (20 km) taškų lenktynėse – O. Baleišytė pelnė 22 taškus ir bendrojoje įskaitoje pakilo į 11-ą poziciją.
Dukart pasaulio vicečempionė italė Letizia Paternoster (64 tšk.) liko 13-a, dabartinė Europos vicečempionė britė Neah Evans (52 tšk.) – 15-a, o Tokijo olimpinių žaidynių vicečempionė bei 2020 m. pasaulio čempionė japonė Yumi Kajihara (44 tšk.) – 17-a.
O. Baleišytė Tokijo olimpinių žaidynių omniume užėmė 17-ą vietą.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Liepos 26 – rugpjūčio 11 d. vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių dviračių sporto varžybose Lietuvai atstovaus Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel. Tai patvirtino Lietuvos dviračių sporto federacijos Vykdomasis komitetas.
2021 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtoja R. Leleivytė iš Italijos komandos „Aromitalia – 3T – Vaiano“ dalyvaus plento grupinėse lenktynėse (158 km), pasaulio taurės varžybų prizininkė O. Baleišytė – treko omniume (daugiakovėje), o 2020 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas bei pasaulio taurės varžybų prizininkas V. Lendel – treko sprinto lenktynėse ir keirine.
Olimpinis kelialapis į moterų plento grupines lenktynes Lietuvai atiteko pagal šalių reitingą 2023 m. spalio 17 d. R. Leleivytė buvo vienintelė Lietuvos dviratininkė, kuri per olimpinės kvalifikacijos laikotarpį pasaulio reitingo taškų (68) pelnė varžybose užsienyje. Šiemet Rasa trejose UCI varžybose surinko 38 pasaulio reitingo taškus.
Apie du kelialapius Lietuvai į olimpinių žaidynių treko varžybas buvo paskelbta balandžio 22-ąją. O. Baleišytė bei V. Lendel Lietuvai pelnė visus olimpinės kvalifikacijos taškus.
Rasai ir Olivijai tai bus antrosios olimpinės žaidynės, o Vasilijus svarbiausiame sporto renginyje debiutuos. O. Baleišytė Tokijo olimpinėse žaidynėse buvo 17-a, o R. Leleivytė – 35-a.
LDSF informacija
Foto: Tomas Gaubys
Estijoje trečią kartą surengtose Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) II kategorijos moterų plento lenktynėse „Ladies Tour of Estonia“ Olivija Baleišytė (Lietuvos rinktinė) šeštadienį iškovojo antrą vietą. Už tai Lietuvos čempionei atiteko 30 pasaulio reitingo taškų ir 228 eurų premija.
Po finišo sprinto nugalėjo olandė Eline van Rooijen („Coop – Repsol Team“). Ji 104,2 km nuvažiavo per 2 val. 41 min. 4 sek. (vid. greitis – 38,816 km/h). Nugalėtojos laikas įskaitytas 2-6 vietas užėmusioms dviratininkėms. Trečia finišavo Baltijos ir Estijos čempionė Laura Lizette Sander (Estijos rinktinė).
Septintą vietą užėmė Akvilė Gedraitytė (+22 sek.). Už tai jai atiteko 5 pasaulio reitingo taškai. Eglė Dubauskaitė (+6.58) užėmė 27-ą vietą, o Karina Samokišina ir Skaistė Mikašauskaitė nefinišavo.
Lenktynėse, kurių prizų fondą sudarė beveik 1,9 tūkst. eurų, dalyvavo 47 dviratininkės iš 9 šalių, o finišą pasiekė 38.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Foto: Tour of Estonia
Paryžiaus olimpinėms žaidynėms besirengianti Olivija Baleišytė Brno mieste (Čekija) surengtose dviračių treko varžybose „500+1 kolo: Velka cena Zemako“ (UCI II kategorija) iškovojo net keturias prizines vietas, o kartą ant prizininkų pakylos kopė Arnas Bilertas.
O. Baleišytė, kurią treniruoja Dmitrij Leopold, laimėjo eliminavimo rungtį (20 dalyvių). Antrą ir trečią vietas užėmė lenkės Eliza Rabazynska ir Zuzanna Chylinska. Akvilė Gedraitytė klasifikuota septinta.
Olivija skrečo rungtyje (23 dalyvės) finišavo antra. Nugalėjo E. Rabazynska. Trečia buvo 2020 m. Europos čempionato prizininkė ukrainietė Tetjana Klimčenko. A. Gedraitytė užėmė 10-ą vietą.
O. Baleišytė grupinėse lenktynėse dėl taškų (28 dalyvės) iškovojo trečią vietą. Nugalėjo egiptietė Ebtissam Zayed Ahmed. Antra buvo Z. Chylinska. A. Gedraitytė užėmė 13-ą vietą.
A. Bilertas antrą vietą iškovojo jaunių vaikinų grupinėse lenktynėse dėl taškų (54 dalyviai). Nugalėjo slovėnas Nejc Peterlin. Trečias buvo austras valentin Zobl. Šeštą vietą iškovojo Titas Laurinavičius, o Dovydas Bružas buvo 17-as.
Arnas Bilertas (k).
Jaunių vaikinų eliminavimo finale (24 dalyviai) T. Laurinavičius buvo 11-as, A. Bilertas – 12-as, o D. Bružas – 18-as. Nugalėjo austras Heimo Fugger. Kvalifikacijoje dalyvavo 50 dviratininkų.
Jaunių skreče (50 dalyvių) nugalėjo lenkas Wojciech Plonka. T. Laurinavičius finišavo 12-as, A. Bilertas – 16-as, o D. Bružas – 24-as.
Vyrų grupinėse lenktynėse dėl taškų (41 dalyvis) Rokas Adomaitis užėmė 12-ą, o Kristupas Mikutis – 16-ą vietas. Nugalėjo ukrainietis Vitalij Hryniv.
Vyrų skreče (38 dalyviai) R. Adomaitis finišavo 14-as, o K. Mikutis – 25-as. Nugalėjo danas Oskar Winkler.
Vyrų eliminavimo rungtį (24 dalyviai) laimėjo italas Matteo Donega. R. Adomaitis griuvo ir liko klasifikuotas 22-as.
Visas tris dienas vyko ir netradicinė rungtis. Vyrai penkis kartus važiavo 100 ratų, o moterys ir jauniai penkis kartus įveikė po 60 ratų. Po kiekvienų lenktynių buvo įskaitomi omniumo taškai.
300 ratų varžybose (36 dalyvės) O. Baleišytė su 147 taškais iškovojo antra vietą. Nugalėjo lenkė Patrycja Lorkowska, surinkusi 181 tašką. Trečia klasifikuota Z. Chylinska, pelniusi 146 taškus. A. Gedraitytė (76 tšk.) užėmė 10-ą vietą.
Olivija Baleišytė (k).
300 ratų jaunių vaikinų varžybose (55 dalyviai) T. Laurinavičius (103 tšk.) iškovojo ketvirtą vietą. Iki prizinės vietos jam trūko 9 taškų. Nugalėjo N. Peterlin (156 tšk.). A. Bilertas (90 tšk.) užėmė devintą, o D. Bružas (8 tšk.) – 35-ą vietas.
500 ratų vyrų varžybose (41 dalyvis) R. Adomaitis (22 tšk.) buvo 18-as, o A. Mikutis (12 tšk.) – 19-as. Nugalėjo lenkas Filip Prokopyszyn (188 tšk.).
„Varžybos vyko neįprastame 400 m ilgio treke ir buvo tikrai aukšto lygio, nes susirinko įvairių šalių dviratininkai. Mūsų jaunimas, artėjant Europos jaunių ir jaunimo čempionatui, pasisėmė daug vertingos patirties“, – sakė vienas Lietuvos rinktinės trenerių Gediminas Bagdonas.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Foto: Jan Brychta/Favorit Brno
Paryžiaus olimpinėms žaidynėms besirengianti Olivija Baleišytė Prahoje (Čekija) surengtose dviračių treko varžybose „Grand Prix Framar“ (UCI II kategorija) laimėjo skrečo rungtį ir grupines lenktynes dėl taškų, o omniume iškovojo antrą vietą.
O. Baleišytė, kurią treniruoja Dmitrij Leopold, skreče pranoko 33 dalyves. Antrą vietą užėmė 2020 m. Europos čempionato prizininkė ukrainietė Tetjana Klimčenko, o trečią – danė Ellen Klinge. Akvilė Gedraitytė finišavo 21-a.
Grupinėse lenktynėse dėl taškų (34 dalyvės) O. Baleišytė surinko 20 taškų. Antrą vietą su 17 taškų užėmė 2023 m. Europos čempionė norvegė Anita Stenberg. Trečia klasifikuota 2022 m. pasaulio vicečempionė danė Julie Leth (14 tšk.). A. Gedraitytė (5 tšk.) klasifikuota 13-a.
Omniume (daugiakovėje, 35 dalyvės) nugalėjo dabartinė Europos čempionė A. Stenberg (141 tšk.). O. Baleišytė atsiliko 21 tašku. Trečią vietą užėmė slovakė Petra Ševčikova (118 tšk.). A. Gedraitytė (35 tšk.) klasifikuota 19-a.
Jaunimo (iki 23 m.) vaikinų skrečo rungtyje (20 dalyvių) Rokas Adomaitis iškovojo penktą vietą. Nugalėjo lenkas Adam Wozniak. Titas Laurinavičius užėmė 9-ą, Kristupas Mikutis – 12-ą, o Nikolas Klimavičius – 16-ą vietas.
Vyrų skrečo rungtyje R. Adomaitis užėmė 12-ą, o N. Klimavičius – 31-ą vietas. Nugalėjo vokietis Moritz Augenstein. Finale dalyvavo 36 dviratininkai. K. Mikutis neįvaikė kvalifikacijos (50 dalyvių) barjero.
Vyrų keirino rungtyje (36 dalyviai) nugalėjo kolumbietis Cristian Ortega. Laurynas Vinskas užėmė 13-ą, Matas Sakavičius ir Eimantas Vadapalas – 19-ą, o Lukas Sakavičius – 25-ą vietas.
Vyrų sprinto lenktynėse (37 dalyviai) nugalėjo kolumbietis Kevin Quintero (3 vieta kvalifikacijoje). E. Vadapalas užėmė 13-ą, L. Sakavičius – 16-ą, o L. Vinskas – 18-ą, o M. Sakavičius – 30-ą vietas.
Kvalifikacijoje geriausiai pasirodė C. Ortega – 10,182 sek. L. Vinskas (10,367 sek.) buvo 7-as, E. Vadapalas (10,587 sek.) – 20-as, L. Sakavičius (10,736 sek.) – 28-as, o M. Sakavičius (10,785 sek.) – 30-as.
Šešioliktfinalyje E. Vadapalas netikėtai įveikė vokietį Marc Jurczyk (13), L. Sakavičius taip pat sensacingai nugalėjo kolumbietį Santiago Ramirez (5), o L. Vinskui už taisyklių pažeidimą buvo eliminuotas. Aštuntfinalyje Eiamntas pralaimėjo graikui Ioannis Kalogeropoulos (4), o Lukas – indui Ronaldo Laitonjam (12).
Moterų keirino rungtį (20 dalyvių) laimėjo dukart pasaulio vicečempionė kolumbietė Martha Bayona. Lauryna Valiukevičiūtė užėmė 13-ą vietą.
M. Bayona nugalėjo ir sprinto lenktynėse (22 dalyvės). L. Valiukevičiūtė užėmė 15-ą vietą.
Kvalifikacijoje geriausiai pasirodė taip pat M. Bayona (11,251 sek.). L. Valiukevičiūtė (12,124 sek.) klasifikuota 15-a. Ji aštuntfinalyje pralaimėjo lenkei Paulinai Petri (2).
Grupines lenktynes dėl taškų laimėjo M. Augenstein (59 tšk.). K. Mikutis (3 tšk.) užėmė 19-ą, R. Adomaitis (0 tšk.) – 24-ą, o N. Klimavičius (0 tšk.) – 25-ą vietas. Finale dalyvavo 36 dviratininkai. Visi trys lietuviai į finalą pateko po kvalifikacijos (50 dalyvių).
Omniumą (36 dalyviai) laimėjo danas Robin Skivild (133 tšk.). R. Adomaitis (25 tšk.) klasifikuotas 20-as, K. Mikutis (13 tšk.) – 22-as, o N. Klimavičius (9 tšk.) – 23-ias. Visi trys lietuviai į finalą pateko po kvalifikacijos (52 dalyviai).
„Grand Prix Praha 10“ (UCI I kategorija) varžybose aukščiausią vietą iškovojo L. Vinskas. Jis sprinto lenktynėse (36 dalyviai) buvo ketvirtas. Nugalėjo S. Ramirez (1 vieta kvalifikacijoje). Antrą vietą užėmė K. Quintero (2), o trečią – vokietis Danny-Luca Werner (12).
E. Vadapalas užėmė 8-ą, M. Sakavičius – 25-ą, o L. Sakavičius – 28-ą vietas.
Kvalifikacijoje S. Ramirez 200 m. iš eigos įveikė per 10,089 sek. E. Vadapalas (10,604 sek.) buvo 11-as, L. Vinskas (10,628 sek.) – 14-as, M. Sakavičius (10,805 sek.) – 23-ią, o L. Sakavičius (10,865 sek.) – 28-ą vietas.
L. Vinskas šešioliktfinalyje įveikė čeką Davidą Peterką (19), aštuntfinalyje nugalėjo C. Ortegą (3), ketvirtfinalyje 2-1 – E. Vadapalą. Laurynas pusfinalyje 0-2 pralaimėjo K. Quintero (2), o kovoje dėl trečios vietos 0-2 nusileido D. L. Werneriui (12).
E. Vadapalas šešioliktfinalyje nugalėjo čeką Janą Porizeką (22), o aštuntfinalyje įveikė kitą čeką Matej Bohuslaveką (6).
L. ir M. Sakavičiai pralaimėjo šešioliktfinalyje.
Moterų omniuke (35 dalyvės) O. Baleišytė (93 tšk.) užėmė 5-ą, o A. Gedraitytė (83 tšk.) – 6-ą vietas. Nugalėjo A. Stenberg (152 tšk.).
Moterų sprinto lenktynėse (21 dalyvė) L. Valiukevičiūtė užėmė 15-ą vietą. Nugalėjo M. Bayona. Ji buvo geriausia ir kvalifikacijoje – 11,42 sek. L. Valiukevičiūtė kvalifikacijoje (12,086 sek.) klasifikuota 15-a. Lauryna aštuntfinalyje pralaimėjo kolumbietei Stefany Cuadrado (2).
Vyrų oniumo finale (35 dalyviai) nugalėjo M. Augenstein (134 tšk.). T. Laurinavičius (20 tšk.) užėmė 23-ią, N. Klimavičius (10 tšk.) – 27-ą, o N. Klikavičius (10 tšk.) – 28-ą vietas. Kvalifikacijos (47 dalyviai) barjero neįveikė R. Adomaitis.
Varžybose, kurios vyko atvirame 333 m ilgio treke, dalyvavo 157 dviratininkai iš 30 šalių. Kartu su suaugusiais jėgas išbandė ir 18 jaunių.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Foto: Zonerama
Prahoje (Čekija) surengtose dviračių treko varžybose „Grand Prix Junek Velodromes“ (UCI II kategorija) Paryžiaus olimpinėms žaidynėms besirengianti Olivija Baleišytė laimėjo omniumo ir skrečo rungtis, o grupinėse lenktynėse dėl taškų buvo trečia. Lietuvos dviratininkai į pirmąjį šešetą pateko 8 kartus.
O. Baleišytė omniume (daugiakovėje, 22 dalyvės) surinko 134 taškus. Trenerio Dmitrijaus Leopoldo auklėtinė laimėjo skrečą, tempo lenktynes ir eliminavimą, o grupinėse lenktynėse dėl taškų surinko 20 taškų. Antrą vietą užėmė čekė Barbora Nemcova, pelniusi 131 tašką, o trečia su 121 tašku klasifikuota slovakė Alžbeta Bačikova. Į treką sugrįžusi Akvilė Gedraitytė (83 tšk.) užemė aštuntą vietą.
Moterų skrečo rungtyje dalyvavo 24 dviratininkės. O. Baleišytė iškovojo pergalę, o A. Gedraitytė finišavo šešta.
Grupinėse lenktynėse dėl taškų (21 dalyvė) O. Baleišytė (17 tšk.) nusileido tik ukrainietei Tetjanai Klimčenko (32 tšk.) ir čekei B. Nemcovai (24 tšk.). A. Gedraitytė (8 tšk.) buvo aštunta.
Jaunimo (iki 23 m.) vaikinų skrečo rungtyje (24 dalyviai) Kristupas Mikutis iškovojo trečią vietą. Nugalėjo lenkas Dawid Lątkowski, o antras buvo taip pat lenkas Konrad Waliniak. Nikolas Klimavičius finišavo penktas, o Rokas Adomaitis – devintas.
Vyrų sprinto lenktynėse (20 dalyvių) Laurynas Vinskas iškovojo ketvirtą vietą. Nugalėjo lenkas Eliasz Bednarek. Antras buvo graikas Ioannis Kalogeropoulos, o trečias – čekas Dominik Topinka. Eimantas Vadopalas užėmė 11-ą, Matas Sakavičius – 16-ą, o Lukas Sakavičius – 18-ą vietas.
L. Vinskas kvalifikacijoje buvo antras. Jis 200 m. iš eigos nuvažiavo per 10,402 sek. Laurynas aštuntfinalyje nugalėjo lenką Konradą Burawskį (15-as kvalifikacijoje), ketvirtfinalyje 2-0 nugalėjo čeką Martiną Čechmaną (7), pusfinalyje 1-2 pralaimėjo I. Kalogeropoulos (3), o kovoje dėl trečios vietos 1-2 nusileido D. Topinkai (1).
Moterų keirine (13 dalyvių) Lauryna Valiukevičiūtė užėmė šeštą vietą. Nugalėjo lenkė Nikola Sibiak. Lauryna antrajame pusfinalyje finišavo trečia ir pateko į pagrindinį finalą.
L. Valiukevičiūtė sprinto lenktynių (13 dalyvių) kvalifikacijoje buvo 10-a (12,095 sek.) ir į ketvirtfinalį nepateko. Nugalėjo lenkė Paulina Petri.
Vyrų keirine (22 dalyviai) L. Vinskas užėmė devintą, E. Vadapalas – 10-ą, M. Sakavičius – 17-ą, o L. Sakavičius – 19-ą vietas. Nugalėjo D. Topinka.
Vyrų omniume (39 dalyviai) R. Adomaitis (65 tšk.) užėmė 10-ą vietą. Nugalėjo lenkas Filip Prokopyszyn (143 tšk.). N. Klimavičius (35 tšk.) klasifikuotas 18-as, o K. Mikutis (15 tšk.) – 27-as.
Vyrų skrečo rungtyje (37 dalyviai) R. Adomaitis buvo taip pat 10-as. Vėl nugalėjo F. Prokopyszyn. K. Mikutis užėmė 24-ą, o N. Klimavičius – 27-ą vietas.
Vyrų grupinėse lenktynėse dėl taškų (37 dalyviai) pergalę šventė F. Prokopyszyn (75 tšk.). K. Mikutis (0 tšk.) užėmė 24-ą, N. Klimavičius (0 tšk.) – 25-ą, o R. Adomaitis (-16 tšk.) – 34-ą vietas.
Varžybose, kurios vyko atvirame 333 m ilgio treke, dalyvavo beveik 100 dviratininkų iš 16 šalių. Kartu su suaugusiais jėgas išbandė ir 14 jaunių.
Informaciją parengė Tomas Gaubys (LDSF)
Foto: Gediminas Bagdonas
Pirmadienį, balandžio 22-ąją, Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) paskelbė kvotas į Paryžiaus olimpinių žaidynių dviračių treko varžybas. Kelialapius į svarbiausią sporto renginį Lietuvai pelnė Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel.
Olimpinėje atrankoje dalyvavusi Miglė Lendel Lietuvai užtikrino ketvirtą vietą moterų sprinto atsarginių sąraše.
Olivija, kurią treniruoja Dmitrij Leopold, galės dalyvauti omniume (daugiakovėje), o Vasilijus, kurį treniruoja škotas Craig MacLean ir Anatolijus Novikovas, kovos sprinto lenktynėse ir keirine.
Olimpinių žaidynių vyrų sprinto lenktynės (30 dalyvių) vyks rugpjūčio 7-8, keirinas (30 dalyvių) – rugpjūčio 10-11 dienomis, o moterų omniumas (22 dalyvės) – rugpjūčio 11-ąją.
Olimpinė atranka treko dviratininkams vyko nuo 2022 m. liepos 9 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. Trekininkai olimpinės atrankos taškus galėjo pelnyti paskutiniuose dviejuose žemynų čempionatuose (koeficientas – 0,75), 2023 m. pasaulio čempionate (koeficientas – 1,5) bei šešiuose 2023 ir 2024 m. UCI Tautų taurės varžybų etapuose (buvo imami du geriausi pasiekimai iš kiekvienų metų; koeficientas – 1).
KVOTŲ PASKIRSTYMAS Į PARYŽIAUS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ TREKO VARŽYBAS
Lietuva jau turi ir vieną kelialapį į Paryžiaus olimpinių žaidynių dviračių plento moterų grupines lenktynes.
Informacijos ir nuotraukų autorius – Tomas Gaubys (LDSF). Olivija ir Vasilijus fotografuoti 2022 m. spalį Sen Kanteno (Prancūzija) velodrome, kur vyks Paryžiaus olimpinių žaidynių treko varžybos
Antradienį, balandžio 16-ąją, Tarptautinei dviračių sporto sąjungai (UCI) paskelbus olimpinės treko atrankos reitingus paaiškėjo, kad panevėžiečiai Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel praktiškai iškovojo Lietuvai kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tai oficialiai turėtų būti patvirtinta ateinantį pirmadienį, balandžio 22 dieną.
O. Baleišytė, kurią treniruoja Dmitrij Leopold, Paryžiuje turėtų dalyvauti omniume (daugiakovėje), o V. Lendel, kurį treniruoja škotas Craig MacLean ir Anatolijus Novikovas, turėtų startuoti sprinto lenktynėse ir keirine.
Olimpinė atranka treko dviratininkams vyko nuo 2022 m. liepos 9 d. iki praėjusio sekmadienio. Trekininkai olimpinės atrankos taškus galėjo pelnyti paskutiniuose dviejuose žemynų čempionatuose (koeficientas – 0,75), 2023 m. pasaulio čempionate (koeficientas – 1,5) bei šešiuose 2023 ir 2024 m. Tautų taurės varžybų etapuose (buvo imami du geriausi pasiekimai iš kiekvienų meų; koeficientas – 1).
V. Lendel praėjusį savaitgalį Miltone (Kanada) įvykusio paskutinio šių metų UCI Tautų taurės etapo sprinto lenktynėse iškovojo 7-ą vietą. Lietuva šioje rungtyje buvo klasifikuota taip pat 7-a. Olimpinėje atrankoje Lietuvą už brūkšnio dar galėjo išstumti Kolumbija, kuriai rungties šalių klasifikacijoje Kanadoje reikėjo užimti mažiausiai 6-ą vietą. Kolumbija liko 11-a ir nebeaplenkė Lietuvos.
Vyrų komandų sprinto olimpinės atrankos reitinge 1-8 vietas užėmusios šalys – Australija, Nyderlandai, Japonija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija, Vokietija ir Kanada į sprintą ir keiriną galės deleguoti po du sportininkus. Iš sprinto olimpinės atrankos reitingo, atmetus olimpinius kelialapius komandų sprinte iškovojusias šalis, į olimpines žaidynes turėtų patekti Trinidado ir Tobago (4730 tšk.), Lenkijos (4047 tšk.), Izraelio (3852,5 tšk.), Surinamo (3785 tšk.), Malaizijos (3662 tšk.), Lietuvos (2911,5 tšk.) ir PAR (pagal žemynų atstovavimo taisyklę, nes Afrikos dviratininkai neiškovojo olimpinio kelialapio nei komandų sprinte, nei sprinte, nei keirine) atstovai. Neoficialiais duomenimis, už brūkšnio liko Kolumbija (2745 tšk.), Vengrija (2258 tšk.), Čekija (1957 tšk.), Naujoji Zelandija (1945,5 tšk.). Per sprintą į olimpines žaidynes patekusios šalys turės teisę deleguoti savo atstovą ir į keirino rungtį, kurios olimpinės atrankos reitinge Lietuva liko šešta už brūkšnio.
Moterų komandų persekiojimo olimpinės atrankos reitinge 1-10 vietas užėmusios šalys – Naujoji Zelandija, Didžioji Britanija, Italija, Australija, Kanada, Vokietija, Prancūzija, JAV, Airija ir Japonija po vieną savo atstovę galės deleguoti į omniumą. Tą patį galės padaryti ir dar penkios šalys: Danija, Lenkija, Nyderlandai, Šveicarija ir Belgija. Jos į omniumą pateko per medisono olimpinės atrankos reitingą, atmetus komandų persekiojime olimpinius kelialapius iškovojusias šalis. Iš omniumo olimpinės atrankos reitingo, atmetus olimpinius kelialapius komandų persekiojime ir medisone iškovojusias šalis, į olimpines žaidynes turėtų patekti Norvegija (3046,5 tšk.), Portugalija (2835,5 tšk.), Lietuva (2411,5 tšk.), Kinija (2305,5 tšk.), Honkongas (2260,5 tšk.), Meksika (2057,5 tšk.) bei Egiptas (pagal žemynų atstovavimo taisyklę, nes Afrikos dviratininkės neiškovojo olimpinio kelialapio nei komandų persekiojime, nei medisone, nei omniume).
Olimpinėje atrankoje dalyvavusi Miglė Lendel sprinte liko ketvirta už brūkšnio, o keirine – dešimta už brūkšnio.
UCI Tautų taurės varžybų galutinėje sprinto įskaitoje V. Lendel (1400 tšk.) iškovojo trečią vietą. Vasilijus dalyvavo visuose trijuose šių varžybų etapuose Australijoje, Honkonge ir Kanadoje. Pirmoje vietoje – japonas japonas Kaiya Ota (1600 tšk.). Antras klasifikuotas2022 m. pasaulio vicečempionas australas Matthew Richardson (1440 tšk.). Klasifikuotas 71 dviratininkas.
Galutinėje keirino įskaitoje V. Lendel (402 tšk.) užėmė 26-ą vietą. Pirmas – K. Ota (1440 tšk.). Klasifikuoti 67 dviratininkai.
Galutinėje omniumo įskaitoje O. Baleišytė (1000 tšk.) klasifikuota septinta. Pirmą vietą užėmė dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionė britė Katie Archibald (1520 tšk.). Klasifikuotos 55 dviratininkės.
Galutinėje eliminavimo rungties įskaitoje O. Baleišytė (1080 tšk.) užėmė penktą vietą. Pirmoje pozicijoje – norvegė Anita Stenberg (1616 tšk.). Klasifikuotos 42 dviratininkės.
Taip pat antradienį UCI paskelbtuose pasaulio dviračių treko rungčių reitinguose Lietuvos atstovai patenka į tris pirmuosius šešetus.
O. Baleišytė eliminavimo rungties reitinge užima trečią vietą. Olivija turi 2087 taškus. Pirmauja A. Stenberg (2625 tšk.). Antroje vietoje – amerikietė Jennifer Valente (2576 tšk.). Klasifikuotos 429 dviratininkės iš 61 šalies.
Skrečo reitinge Olivija (1511 tšk.) iš antros pozicijos nukrito į ketvirtą. Pirmauja pasaulio čempionė J. Valente (1964 tšk.). Klasifikuota 501 dviratininkė iš 62 šalių.
Omniumo reitinge O. Baleišytė (1976 tšk.) užima septintą vietą. Lyderės pozicijoje – Tokijo olimpinių žaidynių ir dukart pasaulio čempionė J. Valente (2690 tšk.). Klasifikuotos 528 dviratininkės iš 63 šalių.
Vyrų sprinto reitinge V. Lendel (2249 tšk.) užima šeštą vietą. Lyderiu išliko lenkas Mateusz Rudyk (3665 tšk.). Klasifikuotas 721 dviratininkas iš 68 šalių.
Keirino reitinge V. Lendel (1674 tšk.) yra 14-as. Pirmauja pasaulio vicečempionas australas Matthew Richardson (3220 tšk.). Klasifikuoti 648 dviratininkai iš 64 šalių.
Moterų sprinto reitinge M. Lendel (1156 tšk.) užima 24-ą poziciją. Pirmoje vietoje – pasaulio ir Europos čempionė britė Emma Finucane (3610 tšk.). Klasifikuota 390 dviratininkių iš 58 šalių.
Lietuva jau turi ir vieną kelialapį į Paryžiaus olimpinių žaidynių dviračių plento moterų grupines lenktynes.
Informacijos ir nuotraukų autorius – Tomas Gaubys (LDSF). Olivija ir Vasilijus fotografuoti 2022 m. spalį Sen Kanteno (Prancūzija) velodrome, kur vyks Paryžiaus olimpinių žaidynių treko varžybos.
